KONCERTO PROGRAMA
J. Brahms. Koncertas fortepijonui Nr. 2 B-dur, op. 83
J. Brahms. Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 68
Vienas ryškiausių šiandienos pianistų Petras Geniušas, italų maestra Gianna Fratta ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia klausytojus į didžiojo vokiečių romantiko Johanneso Brahmso (1833–1897) muzikai skirtą vakarą Utenoje.
Petras Geniušas, pelnęs aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose konkursuose, įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Šalia nuolatinės koncertinės veiklos Lietuvoje, P. Geniušas pelnė tarptautinį pripažinimą daugiau nei keturiasdešimtyje pasaulio šalių ir garsiausiose pasaulio koncertų salėse – Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, Linkolno centro „Alice Tully“ ir „Avery Fisher“ salėse Niujorke, Tokijo „Geijitsu Geikijo“ ir Vienos „Musikverein“. Pianistas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis, yra meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą. Šį vakarą kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru P. Geniušas atliks įspūdingąjį J. Brahmso koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, atskleidžiantį kompozitoriaus meistrystę ir visokeriopą brandą.
Antrojoje koncerto dalyje skambės pirmoji iš keturių J. Brahmso simfonijų, kurios premjera įvyko 1876 m. Karlsrūhėje, kompozitoriui sulaukus 43-ejų. Nuo pirmųjų jos eskizų iki baigiamųjų štrichų J. Brahmsas simfoniją kūrė net 21-erius metus. Kodėl taip ilgai? Pirmiausiai, J. Brahmsas buvo labai kritiškas ir išrankus savo pirmiesiems darbams, todėl daugelį jų tiesiog sunaikino. Antra, J. Brahmso draugai ir publika tikėjosi, kad jis tęs L. van Beethoveno tradiciją ir sukurs L. van Beethoveno darbams savo kilnumu ir intelektualine apimtimi proporcingą simfoniją. Tai buvo sunki užduotis. Savo laiške draugui J. Brahmsas rašė: „Niekada neturėčiau rašyti simfonijos. Neįsivaizduoji, kaip mes visi jaučiamės, už savęs girdėdami tokio milžino kaip L. van Beethovenas žingsnius.“ Visgi rezultatas buvo stulbinantis – gimė neginčijamas šedevras, kuris įtvirtino romantinės simfonijos pamatus. Žymusis dirigentas Hansas von Bülowas buvo pirmasis, kuris pavadino J. Brahmso simfoniją „Dešimtąja Beethoveno“. Šie žodžiai reiškė didžiulę garbę ir kompozitoriaus sunkiai užsitarnautos meistrystės pripažinimą.
Šį vakarą prie dirigento pulto stos maestra iš Italijos Gianna Fratta. Aukščiausiais balais Niccolò Piccinni muzikos konservatoriją Baryje baigusi G. Fratta joje įgijo fortepijono, kompozicijos ir dirigavimo specialybes. Ji tapo pirmąja dirigente moterimi, dirigavusia Berlyno filharmonijos, Romos operos teatro, Bario Petruzzelli operos teatro ir kitiems žymiems simfoniniams orkestrams.