2026 metais Lietuva mini Kotrynos Jogailaitės gimimo 500-ąsias metines. Apie šią asmenybę ir istorinį vaidmenį pastaruoju metu kalbama vis daugiau. Ji buvo jauniausia Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, Žygimanto Augusto sesuo, Suomijos kunigaikštienė, Švedijos karalienė – jos sūnus Zigmantas Vaza pradėjo Abiejų Tautų Respublikos valdovų Vazų dinastiją.
Kotrynos, dar vadinamos „rožės ir akmens karaliene“, gyvenimo istorija, asmeninio pasiaukojimo, pareigos tema yra siužetine oratorijos ašimi, kuri simboliškai išreikšta ir kūrinio pavadinime „Nemo Nisi Mors” (liet. „niekas, išskyrus mirtis”) – toks užrašas yra ant Kotrynos Jogailaitės antkapio Upsaloje (Švedija). Jos istorija ir šiandien įkvepia drąsos būti savimi, atrasti vidinę jėgą ir ramiai, pasitikint savo intuicija, priimti pokyčius, vedančius į atradimus.
Oratorija yra apie valandą trunkantis kūrinys baritonui, chorui ir simfoniniam pučiamųjų orkestrui. Libreto autorius – nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius, kūrinį atlieka Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, Kauno valstybinis choras, solisto partiją dainuoja Modestas Sedlevičius, dirigentas – Karolis Variakojis