Gustavo Mahlerio kūryba - fenomenalus muzikos reiškinys, pasiekęs mus nuo dviejų šimtmečių sandūros slenksčio ir nepraradęs savo vertės bei aktualumo XXI amžiuje. Šį plačių užmojų kompozitorių subrandino praeities epochos: jo simfonijos tęsia bethoveniškąją konflikto simfonizmo liniją, taip pat jaučiamas F. Schuberto dainiškojo mąstymo poveikis, esama vagneriškai personifikuotų temų (motyvų) bei sudėtingų jų tarpusavio sąveikos būdų ir brukneriškos erdvės pojūčio.
Visa tai Mahlerio muzikoje originaliai kūrybiškai persipina, susilydo, tampa nauja stilistine kokybe, turėjusia įtakos ir bendraamžiams, ir vėlesnių kartų kompozitoriams.
Greta G. Mahlerio simfonijų reikšmingą kūrybos etapą ženklina keletas jo dainų ciklų - tai "Keliaujančio pameistrio dainos" ("Lieder eines fahrenden Gesellen") bei "Dainos apie mirusius vaikus" ("Kindertotenlieder").
Keliaujančio pameistrio dainos | Dainos apie mirusius vaikus |
I. Wenn mein Schatz Hochzeit macht II. Ging heut‘ Morgen übers Feld III. Ich hab‘ ein glühend Messer IV. Die zwei blauen Augen von meinem Schatz |
I. Nun will die Sonn‘ so hell aufgeh‘n II. Nun seh‘ ich wohl, warum so dunkle Flammen III. Wenn dein Mütterlein IV. Oft denk‘ich, sie sind nur ausgegangen V. In diesem Wetter! |