lt
  • en
  • Apie mus
  • Meno vadovas
  • Renginiai
  • Naujienos
  • Rėmėjai
  • Salės nuoma
  • Kontaktai

Violončelininkas Ivanas Karizna: „Žodis „klasika“ su savimi nešasi daugybę klišių“

2025 03 19
  1. Titulinis
  2. Naujienos
  3. Violončelininkas Ivanas Karizna: „Žodis „klasika“ su savimi nešasi daugybę klišių“
Spausdinti

Ieva Bačiulytė

Vienas žymiausių savo kartos violončelininkų, nuo 17-os metų Paryžiuje gyvenantis Ivanas Karizna klasikinės muzikos scenoje išsiskiria roko žvaigždės savybėmis. Jo charizma ir įspūdinga išraiška scenoje kontrastuoja su ypatingai jautriomis muzikinėmis interpretacijomis, kurioms susižavėjimą reiškia tokie muzikos grandai kaip Gidonas Kremeris.

Kovo 21 d. I. Karizną galės išgirsti ir LVSO koncertų salės klausytojai. Čia kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Arvo Volmerio, I. Karizna atliks vieną gražiausių violončelės repertuaro kūrinių – Antonino Dvořáko Koncertą violončelei. Prieš koncertą Vilniuje I. Karizna sutiko duoti išskirtinį interviu.


Violončelininkas Ivanas Karizna

— Ivanai, gimėte Baltarusijoje, muzikų šeimoje: Jūsų tėtis yra kompozitorius, mama – pianistė, o sesuo – smuikininkė. Atrodytų, buvote supamas labai palankios muzikavimui aplinkos, tačiau būdamas vos 17-os išvykote į Paryžių, ten gyvenate iki šiol. Gal galite papasakoti, kaip priėmėte tokį sprendimą?

— Baltarusijoje turėjau galimybę įgyti išties fantastišką ankstyvąjį muzikinį išsilavinimą. Nuo penkerių metų muzikos mokykloje lankiau solfedžio pamokas. Pirmiausiai grojau fleita, bet būdamas septynerių sutikau savo pirmąjį violončelės mokytoją Vladimirą Perliną ir pakeičiau instrumentą. Mokyklinis išsilavinimas buvo puikus, bet viskas pasikeitė konservatorijos etape. Čia bendras muzikantų ruošimo lygis buvo pakankamai žemas, nebuvo jokios infrastruktūros, orkestrinė scena neišvystyta. Nebuvo jokių galimybių augti kaip muzikantui. Taigi kaip ir daugelis kitų, kurie norėjo mokytis, pradėjau galvoti, kur man keliauti toliau. Paryžiuje turėjome kontaktų – violončelininkas Jérôme Pernoo ir pianistas Jérôme Ducros buvo koncertavę Minske, tad kartu su savo seserimi nusprendėme persikelti į Paryžių, čia studijuoti ir tapti nuostabios Vakarų meno kultūros dalimi.


Violončelininkas Ivanas Karizna

— Ar esate koncertavęs Lietuvoje anksčiau, ar šį pavasarį čia grosite pirmą kartą?

— Tai pirmas kartas, kai atliksiu solinį Koncertą Vilniuje, tačiau dar būdamas paaugliu turėjau galimybę groti Kaune, kur atlikau Piotro Čaikovskio „Variacijas rokoko tema“ – sunku patikėti, kad tai buvo maždaug prieš 20 metų! Dažnai keliaujant Lietuva man tampa tarpine stotele, kuo visada mėgaujuosi. Man labai patinka Baltijos šalys, keletą kartų esu koncertavęs Latvijoje. Jaučiu stiprų ryšį su Baltijos šalių kultūra, dėl to pasirodymas Vilniuje man dar ypatingesnis.


Violončelininkas Ivanas Karizna

— LVSO koncertų salėje pasirinkote atlikti A. Dvořáko Koncertą violončelei. Kuo Jums įdomus šis kūrinys?

— A. Dvořáko Koncertas violončelei neabejotinai yra vienas žymiausių kūrinių, kada nors parašytų violončelei. Manau, su šiuo kūriniu A. Dvořákas padarė revoliuciją soliniame violončelės atlikimo mene – tiek atlikimo technikos, tiek muzikine prasme. Žinoma, klasicizmo ir romantizmo laikotarpiu buvo sukurta puikių koncertų violončelei, bet A. Dvořákas iš tiesų privertė violončelę uždainuoti – taip, kaip nei vienas kompozitorius iki tol.

Šis koncertas išskirtinis ir dėl savo istorijos. Būdamas Amerikoje, A. Dvořákas sužinojo, kad jo mylima moteris sunkiai serga. Jis norėjo ją aplankyti, bet į Čekiją grįžti nespėjo – ji jau buvo mirusi. Violončelės koncertas buvo baigtas, tačiau sulaukęs žinių apie mylimosios mirtį A. Dvořákas paskutiniu metu parašė išskirtinio grožio kodą, suteikiančią kūriniui ypatingą prasmę.


Violončelininkas Ivanas Karizna

— Kas Jums yra didžiausi iššūkiai Jūsų profesijoje?

— Vienas didžiausių iššūkių yra visada būti geriausios formos – nuolat atiduoti visą save, nesvarbu, kokios šiuo metu yra tavo gyvenimo aplinkybės. Taip pat visiškai save pamiršti, kad galėtum tarnauti muzikai.

— Kas Jums padeda tuos iššūkius įveikti?

— Manau, man padeda meilė – meilė ir tikėjimas muzika ir žmonėmis. Muzika yra sielos, širdies, paties gyvenimo atspindys. Ji atspindi viską, ką matome aplink save. Meilė suteikia mums stiprybės, nors emociškai ne visada būna lengva. Visgi galiausiai būtent meilė padeda mums ištverti.


Violončelininkas Ivanas Karizna

— Kas Jums svarbiausia muzikoje?

— Atsidavimas ir gebėjimas paliesti žmonių širdis. Muzika turėtų įkvėpti ir paskatinti refleksiją, padėti klausytojams iš naujo atrasti ryšį su savimi ir savo gyvenimu. Per muziką klausytojai gali patirti meno grožį ir buvimo esmę.

— Šiandieniniame greitai besisukančiame pasaulyje klasikinė muzika dažnam gali pasirodyti per statiška, galbūt senamadiška ar reikalinga specialaus išsilavinimo. Ką pasakytumėte žmogui, kuris abejoja, ar verta eiti į klasikinės muzikos koncertą?

— Pasakyčiau, jeigu turite galimybę, pamėginkite ateiti į koncertą – galbūt pakeisite savo nuomonę. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokios muzikos klausotės ir kas ją atlieka. Bet manau, kad gyvename didžiulės meninės įvairovės laikais, kai daugybė jaunų žmonių iš tiesų domisi klasikine muzika.


Violončelininkas Ivanas Karizna

Vienas iš iššūkių yra pats pavadinimas – „klasikinė muzika“. Originaliai ji nebuvo taip vadinama – tai buvo tiesiog muzika. Šiandien žodis „klasika“ su savimi nešasi daugybę klišių, dėl kurių jis gali atrodyti tolimas ir bauginantis – tarsi kažkas pernelyg sudėtingo. XX–XXI-ojo amžiaus šiuolaikinė muzika gali būti išties paini, kartais reikalaujanti intelektualinio priėjimo, kad būtų galima visiškai ja mėgautis. Kita vertus, melodija kalba visiems. Nereikia pasiruošimo, kad ją suprastumei.

Iš tiesų tikiu, kad jei dalinsimės muzika nuoširdžiai ir kaip atlikėjai rodysime savo meilę muzikai, žmonės atras jos žavesį ir sugrįš į koncertus. Jie natūraliai užaugins savo meilę klasikinei muzikai. Dėl šios priežasties klasikinė muzika niekada neturėtų būti pernelyg formali. Norint pritraukti naujų klausytojų, neužtenka gerai atlikti klasikinę muziką – ji turi turėti savyje kažką daugiau, kažką giliau. Ją turime pristatyti kaip jaudinančią, atvirą pasauliui patirtį, neapsiribojusią mažu ir izoliuotu žmonių ratu.


Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Simono Lukoševičiaus nuotr.)

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Ivan Karizna griežia A. Dvořáką“ įvyks kovo 21 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas Arvo Volmeris. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Nuotraukų galerija

Renginiai

2025 05 23
LVSO SEZONO PABAIGOS KONCERTAS: SMUIKO ŽVAIGŽDĖ AKIKO SUWANAI
2025 05 31
LUKO GENIUŠO REČITALIS
2025 06 06
W. A. MOZART. DIDŽIOSIOS MIŠIOS C-MOLL
2025 06 12
GERIAUSI POPCHORAI SU LVSO
Dalintis
  • Apie mus
    • Orkestras
    • Meno vadovas
    • Orkestro muzikantai
    • LVSO struktūra
    • Nuotraukų galerija
    • Naujienos
    • Karjera
  • Salės nuoma
  • Veikla
    • Asmens duomenų apsauga
    • Pranešėjų apsauga
    • Nuostatai
    • ES projektai
    • Taisyklės
    • Planai ir ataskaitos
    • Žmonėms, susiduriantiems su judėjimo negalia, lankymosi pastate galimybės
    • Korupcijos prevencija
  • Kontaktai
    • Bilietų kasa
    • Salės nuoma
    • Administracija
    • Klauskite mūsų

Sekite mus

Naujienų prenumerata

Koncertinė įstaiga
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

Biudžetinė įstaiga

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Įmonės kodas 190755747
PVM kodas LT907557410

Vilniaus g. 6-1, LT-01102 Vilnius

Bilietų kasa: +370 666 22067
Administracija: +370 615 72199
El. paštas: kanceliarija@lvso.lt

  • Svetainės medis