Nuotr. © Gabrielius Jauniškis
Orkestro muzikantai
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo Gintaro Rinkevičiaus, debiutavo 1989 m. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. Ne veltui pirmasis kolektyvo pavadinimas buvo Jaunimo simfoninis orkestras. Jauna valstybė, jauni muzikantai, jaunas dirigentas ir didžiulės ateities viltys. Nors jau po trejų veiklos metų suteiktas solidus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, muzikantai ir jų vadovas lig šiolei tęsia jaunatviškas tradicijas.
Kelių kartų melomanų atminty dar gyva 1989-ųjų sausio 30-oji – pirmasis orkestro koncertas, vykęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Visi norintieji negalėjo patekti, salėje tik 1000 vietų, tad publika net išlaužė metalines Operos ir baleto teatro duris! Orkestre – beveik išvien jaunuoliai, studentai, prie pulto stojęs G. Rinkevičius tebuvo 28-erių... Pirmieji M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ garsai, L. van Beethoveno Penktoji simfonija... Išraiškingi jaunojo dirigento mostai, stulbinama energija hipnotizavo publiką, provokavo muziką skambėti kažkaip kitoniškai, gyvastingai. Kvapą gniaužiantys, žaižaruojantys forte, subtili, jausminga lyrika, emocingi proveržiai... Tai buvo taip neįprasta, drąsu, stipru... Visi iki vieno suvokė esantys istorinio vakaro liudininkai. Tai buvo drąsos ir ryžto laikai.
G. Rinkevičius ir jo orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas ėmėsi pristatyti Lietuvos publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – R. Wagnerio „Parsifalį“, E. Elgaro „Gerontijaus sapną“, A. Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, W. Waltono „Baltazaro puotą“, visas G. Mahlerio simfonijas. 2019 m. G. Rinkevičius su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ėmėsi kito ambicingo užmojo – per kelerius metus atliko A. Brucknerio ir D. Šostakovičiaus simfonijų ciklus, išleido šių simfonijų įrašus.
Pirmąjį veiklos dešimtmetį LVSO išties gyveno studentiškai, be savo stogo, prisiglausdavo kur galėdamas, tačiau publika ištikimai sekė paskui. 1999 m., po atkaklių G. Rinkevičiaus pastangų, orkestras pagaliau įgijo namus – Vilniaus kongresų rūmus. Nors salė statyta kitais tikslais ir muzikos skambėjimui nepritaikyta, publika pamilo naująją erdvę. Jaunystė, naujumas, šviežumas, dirigento charizma paskatino platesnės auditorijos susidomėjimą... LVSO tapo madingas! G. Rinkevičius publikai siūlo ne tik G. Mahlerį ar J. Brahmsą, bet ir „Electric Light Orchestra“, roko grupių „Queen“ ar „Pink Floyd“ muziką. 2024 m. įvyko dar vienas istorinis įvykis LVSO gyvenime – po rekonstrukcijos atidaryta aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti LVSO koncertų salė (buvę Vilniaus kongresų rūmai). Specialiai simfoninei muzikai pritaikyta salė šiuo metu yra viena didžiausių ir moderniausių koncertinių erdvių Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tai leidžia LVSO įgyvendinti dar didesnius muzikinius sumanymus, kviesti aukščiausio lygio klasikinės muzikos žvaigždes.
Svarbi orkestro veiklos kryptis – sceniniai operų pastatymai, kurių ėmėsi režisierė Dalia Ibelhauptaitė, subūrusi neoficialų „Bohemiečių“ sambūrį, dabar jau išaugusį į oficialią trupę „Vilnius City Opera“. Kartu su „Vilnius City Opera“ LVSO Lietuvos publikai pristatė visą plejadą žymiausių pasaulio operų: R. Leoncavallo „Pajacai“ (2003), G. Puccini „Bohema“ (2006), W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ (2007), J. Massenet „Verteris“ (2008), S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ (2009) , P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“ (2011), L. Janačeko „Katia Kabanova“ (2011), G. Puccini „Manon Lesko“ (2012), W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ (2013), G. Verdi „Trubadūras“ (2014), G. Puccini „Toska“ (2016), C. Debussy „Pelėjas ir Melisandra“ (2016), Ch. Gounod „Faustas“ (2017), C. Saint-Saëns‘o „Samsonas ir Dalila“ (2017), P. Čaikovskio „Pikų dama“ (2019), R. Strausso „Salomėja“ (2024), G. Verdi „Makbetas“ (2025).
Kaskart dideliais įvykiais tampa ir LVSO koncertiniai operų atlikimai: R. Wagnerio „Parsifalis“, G. Verdi „Simonas Bokanegra“, D. Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, J. Juzeliūno „Žaidimas“ ir kt. 2017 m. įvyko reikšminga L. Vilkončiaus roko operos „Eglė“ premjera – šios operos pirmasis pastatymas, sulaukęs išskirtinio susidomėjimo. Archajiškais simboliais ir filosofinėmis temomis kalbanti roko opera buvo pasirinkta ir 2018 m. liepos 1 d. vykusiam Lietuvos šimtmečio dainų šventės pradžios renginiui. 2024 m. publikai pristatyta naujausia L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. 2026 m. LVSO pradės dar vieną ambicingą sumanymą – vėlyvųjų R. Wagnerio operų ciklą. Pirmoji skambės R. Wagnerio opera „Lohengrinas“.
LVSO koncertavo su žymiais muzikais, tarp kurių – dirigentai Nikolajus Aleksejevas, Young-Min Park, Tarmo Peltokoski, Brian Schembri, Martynas Staškus, Modestas Pitrėnas, Julius Geniušas, Mārtiņš Ozoliņš, Fabrice Grégorutti, Charles Olivieri-Munroe, Marc Tardue, pianistai Nikolajus Luganskis, Petras Geniušas, Lukas Geniušas, Nikolajus Petrovas, Alexander Paley, Jekaterina Mečetina, Gintaras Januševičius, Andrius Žlabys, Katia Skanavi, smuikininkai Gidonas Kremeris, Liana Isakadze, Vadimas Repinas, Akiko Suwanai, Alena Baeva, Dalia Kuznecovaitė, Sergejus Malovas, violončelininkai Davidas Geringas, Mischa Maisky, Gautier Capuçon, Aleksandras Kniazevas, Sergejus Antonovas, Vytautas Sondeckis, Denisas Šapovalovas, trimitininkas Sergejus Nakariakovas, dainininkai Violeta Urmana, Michailas Kazakovas, Placido Domingo, Andrea Bocelli, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Sergejus Larinas, Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas ir kiti ryškiausi kelių kartų Lietuvos solistai, taip pat Maskvos trio, Kauno valstybinis choras, choras „Latvia“ bei daugelis kitų Lietuvos ir užsienio klasikos, populiarios ir roko muzikos atlikėjų. LVSO kasmet rengia ir koncertinius turus Europos šalyse.
Orkestras daug dėmesio skiria ir savo edukacinei misijai – supažindinti klausytojus su aukščiausio lygio profesionaliuoju muzikos menu, prisidėti prie muzikinių idėjų sklaidos. LVSO kasmet parengia plataus pobūdžio repertuarą, pristato išskirtines programas, šalia garsių ir pripažinimo jau sulaukusių solistų kartu koncertuoti kviečia ir jaunuosius talentus. Žiūrovus ir mažuosius klausytojus džiugina orkestro rengiamos specialios programos vaikams, kuriose kartu su orkestru dalyvauja solistai, teatro aktoriai bei cirko artistai.
Muzikologė Jūratė Katinaitė
