Kompozitorius LAIMIS VILKONČIUS
Libreto autorius SIGITAS GEDA
Ne viena pasaulio tauta turi savo epą, kurio herojais pagrįstai didžiuojasi. Mūsų tautoje išlikęs archajiškiausias ir populiariausias kūrinys – liaudies pasaka „Eglė, žalčių karalienė“, kurios šaknys, manoma, siekia ikiindoeuropietiškuosius laikus. Pasakos siužetą žino kiekvienas – tautosakoje yra išlikę daugiau kaip šimtas įvairių jos variantų, o pasakos turinys viliojo dešimtis lietuvių literatūros klasikų.
1976 m. šios pasakos siužeto ėmėsi poetas ir dramaturgas Sigitas Geda. Jis sukūrė libretą dviejų dalių roko operai „Eglė“. S. Geda ne tiek atpasakojo populiariosios pasakos turinį, kiek jos filosofinę mintį perkėlė į kosmopolitinį lygį, pabrėždamas žmonijos tarpusavio santykių problematiką. S. Gedos librete per Dangaus, Jūros ir Žemės stichijų susidūrimą išryškinamas baltiškųjų tautų išlikimo klausimas. Žalčio simbolis nutiesia tiltą per amžius iki senovės Egipto išminties dievo. Bene aiškiausiai esminę libreto mintį atskleidžia epilogo eilutės: „Mes visi – indai, lietuviai, mes visi – prūsai, actekai, mes visi – visų rasių ir tikėjimų žmonės ir tautos, prisiminkime savo tėvus, senelius, prisiminkime protėvius, Paukščių Taką, iš kurio mes laimingai nukritom į šitą Žemę, prie šitos Jūros!“.
Nors S. Geda šį libretą parašė 1976 m., jo idėjos atliepia XXI a. pasaulio aktualijas, tarsi būtų rašytos šiandien. Roko opera skirta šių dienų klausytojui – pasakojimas ir jo muzikinė interpretacija pateikiama inovatyviai ir įdomiai.
Vilniaus kongresų rūmuose publikai bus pristatytas roko operos „Eglė“ sceninis-koncertinis atlikimas.
Kostiumai iš:
G. Verdi operos „Trubadūras“. Kostiumų dailininkas Jonathan Morrell („Vilnius City opera“);
W. A. Mozart operos „Užburtoji fleita“ ir J. Massenet operos „Verteris“. Kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius („Vilnius City opera“).