Gegužės 26 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, užbaigs 34-ąjį koncertų sezoną. Sezono pabaigos koncerte skambės fortepijono virtuozo Alexanderio Paley atliekamas Camille‘io Saint-Saënso Antrasis koncertas fortepijonui ir Gustavo Mahlerio Pirmoji simfonija „Titanas“. Pasibaigus koncertų salių sezonui, birželio 3–17 d. klausytojų dar lauks tradicinis LVSO vasaros festivalis po atviru dangumi.
Pianistas Alexander Paley ir maestro Gintaras Rinkevičius (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
Šių metų rugpjūtį sueis du metai, kai savo talentu ir charizma abejingų nepaliekantis pianistas A. Paley gyvena Lietuvoje. „Per šiuos metus mano gyvenimas visiškai pasikeitė, nes Lietuvoje radau save. Daug groju, mokau studentus, koncertuoju kartu su savo mėgstamiausiu maestro Gintaru Rinkevičiumi, subūriau ansamblį „Paleasis“. Visa tai man yra pats didžiausias apdovanojimas. Apdovanojimas – tai ne medalis, kurį pasikabini ant kaklo. Apdovanojimas yra rasti save. Dabar esu tikrai, tikrai laimingas,“ – interviu yra sakęs A. Paley.
Pianistas Alexander Paley ir maestro Gintaras Rinkevičius (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
Šį vakarą A. Paley atliks C. Saint-Saënso koncertą fortepijonui Nr. 2. 1868 m. vos per tris savaites parašytas kūrinys iki šių dienų išlieka bene populiariausiu kompozitoriaus koncertu fortepijonui, pasižyminčiu netikėta stilių įvairove. „Jis prasideda Bachu ir baigiasi Offenbachu“, – šmaikštavo žymus to meto lenkų pianistas ir kompozitorius Zygmuntas Stojowskis.
Antrojoje koncerto dalyje klausytojai galės išgirsti austrų kūrėjo Gustavo Mahlerio Pirmąją simfoniją „Titanas“, kurioje kompozitorius sujungė simfoninės poemos vaizdingumą ir siužetinę liniją su klasikine simfonijai būdinga struktūra. Toks ambicingas G. Mahlerio užmojis pakeitė simfonijos žanrą visiems laikams. „Simfonija, poezija ir tiesa – tai viso mano gyvenimo turinys. Sukurti simfoniją – tai sukurti pasaulį,“ – tvirtino kompozitorius. Simfoniją Nr. 1 D-dur G. Mahleris kūrė penkerius metus. Kai 1889 m. Budapešte įvyko kūrinio premjera, kompozitorius ją vadino „dviejų dalių simfonine poema“. Ir tik vėliau buvo sugalvotas pavadinimas „Titanas“ pagal Jeano Paulio Richterio poemą.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
Norėdamas pagelbėti publikai G. Mahleris parašė, kaip tiems laikams buvo įprasta, kūrinio literatūrinę programą. Pirmoji ir antroji dalys drauge pavadintos „Iš jaunystės dienų: gėlės, vaisiai ir dygliai“. Pirmoji dalis – „Nesibaigiantis pavasaris, gamtos pabudimas po ilgos žiemos“, o antroji „Pakeltomis burėmis“. Likusios dvi dalys, anot G. Mahlerio, tai – „Žmogiškoji komedija“. Trečioji dalis – „Gedulingas maršas“. Šios muzikos inspiracijų šaltinis – prancūzų grafiko Jacques Callot ofortas, vaizduojantis medžiotojo laidotuves, į kurias susirinko nuliūdę žvėrys. Ir finalas – „Iš pragaro į rojų: žmogiškoji komedija“. Tačiau šie paaiškinimai, užuot padėję klausytojams, iššaukė kritikos audrą. Po kelerių metų įskaudintas G. Mahleris atmetė pavadinimą ir visą literatūrinį simfonijos aiškinimą bei uždraudė jį sieti su muzika. Tačiau kaip dažnai nutinka po kompozitoriaus mirties, jo valios ir protestų niekas nebepaiso.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas įvyks 2023 m. gegužės 26 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.
