Šį lapkritį sueina lygiai du metai, kai netekome vieno ryškiausių šio laikmečio menininkų, kompozitoriaus Fausto Latėno. Ta proga lapkričio 4 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras rengia F. Latėno muzikos vakarą. Jame įsimintiniausius kompozitoriaus kūrinius atliks solistai dainininkai Ieva Prudnikovaitė ir Povilas Meškėla, aktorius Vladas Bagdonas, smuikininkas Kristupas Kelleris, altininkas Rolandas Romoslauskas, violončelininkas Povilas Jacunskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.
.jpg)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Gabrieliaus Jauniškio nuotr.)
F. Latėnas savo gyvenimą daugiausia skyrė teatro muzikai. Kompozitorius sukūrė muziką daugiau nei 200 teatro spektaklių, 9 meniniams filmams, 20 dokumentinių filmų ir 5 televizijos pastatymams. Tarp žymiausių jo darbų – muzika Rimo Tumino režisuotiems spektakliams „Dėdė Vania“, „Čia nebus mirties“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Revizorius“, Eimunto Nekrošiaus „Pirosmani, Pirosmani...“, „Hamletas“, „Otelas“ ir daugybei kitų. „Jei ne F. Latėno muzika, niekada nebūčiau vaidinusi „Vyšnių sodo“. O mes jį vaidinome dvidešimt trejus metus. Tai yra nepaaiškinami dalykai – magija, energetika“, – prisimena aktorė Eglė Gabrėnaitė.
.jpg)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius (Gabrieliaus Jauniškio nuotr.)
„Kompozitorius F. Latėnas priklauso itin ryškiai lietuvių kompozitorių kartai, kažkada įvardytai kaip „naujieji romantikai“. Visi jie žvelgė į supantį pasaulį su tam tikru nepasitikėjimu ir pesimizmu, visi augo ir brendo mažuose draugų būreliuose, kuriuos siejo bendra pasaulėjauta, dėmesys mažiems, bet svarbiems gyvenimo dalykams. Šalia bendraamžių Algirdo Martinaičio ar Vidmanto Bartulio, F. Latėnas buvo tikras enfant terrible, iš teatro terpės į akademinę muziką perkėlęs hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą: „Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau“, – rašė muzikologė Daiva Parulskienė.
Baigęs Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, Giedriaus Kuprevičiaus kompozicijos klasę, F. Latėnas vėliau kompozicijos studijas tęsė tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje pas prof. Eduardą Balsį. Po studijų kompozitorius ilgam susiejo savo likimą su teatru – ne tik kūrė muziką, bet ir vadovavo: Vilniaus „Lėlės“ teatrui, Valstybiniam akademiniam dramos teatrui, Nacionaliniam dramos teatrui, Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui. Taip pat užėmė kitas svarbias pareigas: buvo Lietuvos kultūros ministerijos viceministru, Ministro Pirmininko patarėju kultūros klausimais, Lietuvos kultūros atašė.
Dirigentas Ričardas Šumila (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.)
Kompozitorius įvertintas daugybe premijų už muziką teatro spektakliams. Viena reikšmingiausių – 2011 m. įteikta prestižinė tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija už muziką, sukurtą Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino režisuotiems teatro spektakliams. 2014 m. F. Latėnui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos teatro skambesį, muziką kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Fausto Latėno muzikos vakaras“ įvyks 2022 m. lapkričio 4 d. 19 val. Valdovų rūmuose. Dirigentas Ričardas Šumila. Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų ir „Bilietai.lt“ kasose ir internetu www.bilietai.lt.
